užmirti

užmir̃ti, užmìršta, ùžmirė 1. intr. numirti, netekti gyvybės: Ùžmirė visi [sẽniai] Ker. Jo sūnėnas jau užmirė Jz. 2. intr. apmirti, pasidaryti pusiau mirusiam: Ažumirštu badu SD433. Rudenį musės užmìršta, pavasarį atsigynas vėl Akm. Persigandę, kaip užmirę stovėjo vietoje A.Vien. Tryliką mėnesių kaip užmirus (persigandusi, apstulbusi) vaikščiojau Sdk. | Užmir̃s (užbadės) pas juos bernas Lp. | prk.: Taipogi ir tikėjimas, jeigu neturėtų darbų, užmiręs yra pats savyje Blv. Nieko nebegavau iš tėvynės (tėvų namų), viskas ùžmirė Lnkv. ║ būti paralyžiuotam: Dešinioji pusė mažumą užmirusi BzF142. 3. intr. neišaugusiam sunykti, neprasikalti, neprasiskleisti: Užmìręs kiaušis MitI52. Visus gerai vertė, tik vienas ùžmirė neprasikalęs Bsg. Vienas tik neverstas, o kitas užùmirė kiaušiny Slm. Tuosyk beveik visi kiaušiniai buvo užmìrę Skr. Šešius perėjo kiaušinius, vienas ùžmirė Šts. Varpos viršūnės grūdai būna užmìrę Alk. Visi žiedukai užmirė (nepražydo) Rdm. 4. intr. N apalpti. 5. intr. nustoti jautrumo, nutirpti: Nors kojos raudonos, užmirusios nuo šalčio – reikia kentėti Žem. Mun pirštai užmirė besemant bulbes Užv. Koja, ranka užmirė, nejuntu aš nieko J. Reikėjo sėdėti net dvi valandas, ir dugnas (sėdynė) ùžmirė Slnt. Pirštą tverdamas neužveržk tvarto (tvarsčio), kad pirštas neužmir̃tų Vkš. Kaip ir ažumirė dantys, maž nebesopės Sdk. Šiltu mėtų skystimu galima plauti užmirusias žaizdas rš. ║ pasidaryti nejudriam, sustingti (iš baimės): Ažùmiriau prosta aš iš stroko Zt. 6. intr. prk. būti nejudriam, neenergingam: Jis pas svetimus augo, užtat ir toks užmìręs Lš. Jau iš seniai ji tokia buvo užmìrusi Skr. | Ažmìręs visas kraštas Dglš. Be rajono Kuršėnai su visu užmìrę Krš. 7. intr. prk. išnykti nepasireiškus: Ar tai viskas užmirs vien svajonių sapne? Mair. Ar skundas užmirs jam be žado? Ar atbalsio jokio neras sopuliai? Mair. Atrodė, kad sugebėjimas greit spręsti visiškai užmirė jo dvasioje rš. Jo balsas staiga užmirė rš. 8. tr. mirštant nepasakyti, kur padėta (pinigai): Užmirė ana pinigus, t. y. neparodė, kur ana dėjo J. Pradėjo kalbėti, kad jų tėvas turėjo daug piningų, bet anus užmirė Rdn. Ùžmirė tėvas pinigus, ir nerandam Kb. | Kad ponaitis būtai nepriminęs, tai būčia jau visas dainas ažmirus Tvr. 9. tr. neatiduoti, negrąžinti prieš mirtį: Ans užmirė skolą, t. y. neatidavęs mirė J. 10. intr. būnant mirštančio ar mirusiojo aplinkoje prarasti gyvybingumą (priet.): Nabašnyko neleidžia vežt per laukus – laukai užmiršta LTR(Ob). ║ tr. atimti gyvybingumą (priet.): Prieš smertį išneškit svogūnus, česnakus, jurgines, daržovių ir žolynų sėklas, ba mirštant užmirs Vlk. Pieno ... neseka [ligoniui] nei duot, nei parduot, ba jei mirs, tai ir pieną užmirs LTIII458. ║ intr. turėti sąlytį su mirusiuoju: Ta troba jau ùžmirė; da nėkas jo[je] nebuvo miręs Vdk. 11. intr. prk. K labai ko geisti: Jis užmìręs ant pinigų (labai šykštus) Jrb. Ans už kapeiką yr užmìręs Lkv. Ji yra užmìrusi už kožną kapeiką Bt.

◊ blùsos ùžmirė sakoma labai išsigandus: Kad persigandau, net blùsos ažùmirė Ds.

\ mirti; apmirti; atmirti; įmirti; išmirti; paišmirti; numirti; panumirti; pamirti; papamirti; permirti; primirti; užmirti